Visa Karaliaus Kariauna

Valdžia – vyriškumo įrodymas, o gal aš klystu?

- Tu –tu tu tu! Tu – tu tu tu! – Gatvės aidi nuo būgnų ir trimitų griausmo. Žmonių minios išeina pasveikinti karaliaus su visa svita – auksu žėrintys purpuro drabužiai, karžygiai, parsivarę grobio ir karo trofėjų, pakeliavę po plačias šalis ir ten palikę neišdildomus savo veiklos pėdsakus ir… vaikų.

Ragana juokėsi net susiriesdama iš mano pasakojimo. Nusišluosčiusi juoko ašaras, pritariamai palingavo galvą :

- Na, ką dar matai?

Aš vėl pasilenkiau prie krištolinio rutulio. Čia jau spalvos pradėjo mainytis, ir mano fantazija išseko, bežiūrint į besikeičiančias formas stebuklingame daikte.

- Kaip pavadinsime šį miestą? – pasiteiravo ragana.

- Kadangi jame gyvena pats Karalius, Karo vadas, ir Medžiotojas, tai, ko gero, tiktų…- norėdama laimėti laiko, garsiai mąsčiau,- tiktų…

- Prisipildančio Kibiro, Vandens Surblio, Valdovų,Vyriškosios galybės miesto vardai…- atėjo į pagalbą ragana, akimirksniu išpyškindama keletą pavadinimų.

- Kodėl Vyriškosios galybės? – nustebusi paklausiau. – Argi jame negyvena moterų?

- Kad ir tos moterys – labai jau vyriškos. Mėgstančios sportuoti amazonės – Medžiotojų moterys, tarp kitko, kartais mylinčios…moteris. Karalienės – valdingosios skalbėjos (nepaprastai mėgstančios skalbtis!), Karo Vadės. Joms tik leisk komanduoti – suvaldys armiją ! Ką jau kalbėti apie savo vyrą… Tai tikrų Valdovų, valdžios žmonių – stiprių, energingų – miestas. Na, užsimetam kepures ir skrendam! – Sukomandavo netikėtai senoji ir apsižergusi šluotą mandagiai pakvietė ir mane.

Kaip sakiau, taip ir buvo. Pilnas miestas žmonių lenkėsi pravažiuojančiam Karaliui, kuris šiltai šypsojosi ir laimingas mojo ranka. Šalia jo sėdėjo Juokdarys ir retkarčiais kažką vis pajuokaudamas pašnibždėdavo Karaliui. Ragana pačiupo mano ranką :

- Žiūrėk, žiūrėk! Karaliams visada reikalinga tokia pagalba. Gudruolis Juokdarys akimirksniu įvertina situaciją ir pasufleruoja Karaliui, kokia iš tikrųjų yra padėtis, nes Juokdarys – geras psichologas. Padlaižiai bematant išsunktų savo meiliomis kalbomis visą karalystę, nes Karalius taip mėgsta pagyras ir taip išlaidžiai gyvena, kad kartais tenka mirti ir skurde. Jis taip mėgsta iškilmes, pompastiškumą, aukso blizgesį, pats yra geros širdies ir dosnus, jei jį garbina.

- O jeigu ne?

- Trūkstant patiektos energijos, Karalius per tingus jos išsikovoti - valdovas virsta despotu, nuo kurio kenčia artimieji. Gudri kaip lapė moteris gali meilumu parklupdyti Karalių ant kelių, ir galingas riaumojantis salonų Liūtas virsta žaisliuku apsukriosios rankose. Tą darbą puikiai sugeba atlikti Rūmų Dama.

- Šalia Karaliaus valdingumu nenusileidžia Karo vadas. Jis nėra šiltas kaip Karalius, bet deginantis. Karo vadas paprasčiausiai komanduoja, visiškai neatsižvelgdamas į kitą žmogų. Jis – labai valdingas, gana gudrus karo strategas, turintis stiprią valią ir egoistiškas. Jei jau nusprendė, ką reikia užkariauti, puls visu galingumu, nesižvalgydamas į šalis, nė prieš ką nesustodamas, į nieką nekreipdamas dėmesio, nesvarbu, kas būtų jo kovos objektas – ar šalis, ar moteris, ar kitas bet koks tikslas. Jis neturi jokio diplomatiškumo, ir kitiems žmonėms su juo sutarti gana keblu, nes Karo vadas mėgsta ginčytis iki pergalės, o jei ko neįtikina žodžiais, pakelia kumščius. Viena laimė, kad užsiliepsnojęs nepyksta ilgai, o perdega kaip degtukas.

- Kas su tokiu karštakošiu gali išgyventi?- pasibaisėjau.

- Visi santykiai su juo priklauso nuo partnerio diplomatijos ir takto.

- Kantrybė, ramumas, gerumas… - pradėjau aš.

- Ir tuo pačiu reikia elgtis kietai ir protingai. Tada džiaugsies visai neblogu vyru, lydimu sėkmės, besirūpinančiu šeima ir savo žmoną keliančiu ant pjedestalo…- užbaigė ragana.

- Tada visai neblogai?

- Galbūt…

- O kas tas toks – anava – linksmas, energingas, besišypsantis, gana žavingas?

- Medžiotojas – lengvo, paviršutiniško charakterio, laisvas kaip vėjas, trokštantis klajoti po pasaulį, visur mylėdamas moteris ir jas palikdamas, nes kitkam jis nesutvertas. Jis per daug nemąsto, nejaučia, bet tiki. Tiki tuo, ką mato ir ko nemato, ir paprasčiausiai jam sekasi. Jis juda aktyviai, bet be impulsyvumo ir valios, jo lengvi kontaktai su žmonėmis, jis myli moteris, demonstruoja jėgą ir švelnumą, trokšta, kad juo žavėtųsi ir lengvai atleidžia kitų žmonių trūkumus. Nemėgsta familiarumo, nes, nors gali pasirodyti, kad jis elgiasi draugiškai, vis dėlto turi kažkokį pasipūtimą, orumą. Mėgsta nepriklausomybę,.- ragana išpyškino viską, ką žinojo apie Medžiotoją, o aš taip ir likau nesupratusi – kas iš visų Karalystės gyventojų - geriausias?